2018-09-11 “Swedbank” ekonomikos apžvalga su N. Mačiuliu. Įžvalgos.

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga: 10 metų po krizės

Taip skambėjo ekonomisto N. Mačiulio vestos konferencijos pavadinimas, skirtos išaiškinti, ar pasaulinės krizės turi tendenciją kartotis kas 10 metų.

Pirmoje dalyje ekonomistas kalbėjo apie pasaulio ekonomiką. Jis išskyrė 5 grėsmes, kurios gali itin neigiamai paveikti pasaulio ekonominę situaciją:
1) Skolinimosi kaina ir finansų rinkos – JAV akcijos turi didesnį polinkį kristi, nei toliau kilti
2) Prekybos karai – JAV prezidentas D. Trumpas įveda vis naujus importo muitus, kitos šalys atsako tuo pačiu. Kinija ir Rusija siekia aktyvaus bendradarbiavimo – to pavyzdys „Vostok 2018“ karinės pratybos ir konferencija „Eastern Economic Forum“ (žr. nuotraukas)
3) Perkaitusios arba persiskolinusios besivystančios ekonomikos, bei užkratas – Argentina, Pietų Afrika, Rusija, Indija ir, visiems girdėta Turkija – visų šių šalių valiutų kursai nuo metų pradžios nukrito daugiau nei 10%
4) Vyriausybės rinkimai Italijoje – Luigi di Maio ir Matteo Salvini, visiškai priešingų politinių pažiūrių atstovai tikisi laimėti rinkimus savo pažadais ir taip, anot N. Mačiulio, parklupdyti Italiją. Kaip parodė praktika, geriausiai Italija vystosi, kai nėra vyriausybės
5) Klimato kaita – „Paryžiaus Susitarime“ nedalyvauja tik 2 šalys – tai Sirija ir jau minėtoji JAV. Akivaizdu, kad žmogaus daroma įtaka klimatui turės savo pasekmių – ekstremalios oro sąlygos kankins vis dažniau.

Svarbus faktas – visas didžiausias rizikas vienija vienas bendras vardiklis – tai JAV prezidentas D. Trumpas, kurį JAV gynybos sekretorius Jim Mattis apibūdina kaip „penktoką arba šeštoką“ (angl. „a fifth or sixth-grader“).

Antroje dalyje buvo kalbama apie tai, ar Lietuvos ekonomika perkaista. Atsakymas yra „Ne“, nes:
1) Ekonominių vertinimų rodiklis šiais metais išaugo iki beveik 115 ir yra kur kas didesnis nei Latvijos ar Estijos (vidurkis – 100)
2) BVP augimas šiemet didėjo 3,6 proc. – daugiau nei tikėtąsi. Prognozuojama, kad 2 metų bėgyje mažės ir tai – geras ženklas
3) Statybų sektorius 2018 m. pirm. pusm. augo net 15,2 proc.
4) Namų ūkio vartojimas greičiausiai pasiekė piką
5) Infliacijos tempas normalizavosi – siekia 2,0 – 2,5 proc.
6) Prekių ir paslaugų kainų lygis – žemesnis nei ES vidurkis (100), atitinkamai 80,5 ir 46,4
7) Būsto rodikliai geri (apie juos plačiau po šio skyriaus)
8) Normalus gyventojų skolos ir pajamų santykis – 35,6 proc., tad žemomis palūkanomis gyventojai ir įmonės „nesisvaigina“.

Vienintelis galimo perkaitimo požymis, pasiruoškite, yra spartėjantis atlyginimų augimas. Kaip minėjo N. Mačiulis, atlyginimai didėja ne tik todėl, kad žmonės daugiau uždirba, bet ir todėl, kad didesnė pajamų dalis iš „kišenės patenka į sąskaitą“, t.y. skaidrėja.

O dabar konkrečiai apie nekilnojamąjį turtą. Pirmiausia, apie palūkanų normą – kaip jau rašiau įžvalgas iš G. Nausėdos konferencijos, šiais metais baigiasi kiekybinio skatinimo politika. Todėl jau 2019 m. vasaros pabaigoje, o konkrečiai rugsėjo mėn., pagal ateities sandorius, EURIBOR pradės kilti, o kartu su juo didės ir skolinimosi palūkanų normos. Žinoma, kaip teigia N. Mačiulis, EURIBOR gali kilti ir greičiau, jei nepasiteisins prieš tai išvardytos 5 grėsmės ekonomikai, nes ateities sandoriuose į jas buvo atsižvelgta. Kalbant apie būsto kainas – jų augimas sulėtėjo, kas padeda išvengti rinkos perkaitimo. Be to, būsto perkamumas, nors ir kiek sumažėjo, tačiau neblėsta. O svarbiausia – būsto įperkamumo indeksas yra arti rekordinių aukštumų, tad apie nuosavą būstą galima ne tik pasvajoti, bet ir jį įsigyti.